Nazim Hikmet „Bitės“ 2011-10-23

Bitės
lyg stambūs medaus lašai,
bitės
neša į saulę kekes,

jos atskrido
iš mano jaunystės,
obuoliai tie taip pat iš tenai,
                                               tie dideli obuoliai,
ir tas auksu dulkantis kelias
ir tie balti akmenėliai
                                    ant upės kranto,
mano meilė dainoms
ir mano nepavydumas,
ir ta giedroji diena taip pat iš tenai,
                                                            ta žydroji diena,
ir jūra, gulinti aukštielninka,
                                               šilta
                                               ir nuoga...
Ir tą ilgesį,
ir tuos baltus dantis
                                 tarp storų pietietiškų lūpų,
ir tą Kaukazo kaimą
bitės
atnešė kojelėmis,
lyg stambius medaus lašus,
iš mano jaunystės,
iš mano jaunystės,
                                kurią kažkur pamiršau,
                                kuri manęs nepasotino...

(Nazymas Hikmetas, Lyrika, vertė Vytautas Bložė, Vilnius: Vaga, 1969, p. 34–35)